arklių jūra, kūdikiai iš dangaus

daužė, penkiolika-šešiolika
lijo
iš krūtinės pūliniai,
pirštas įgrūstas

 ir srovė pusiau rudai šviesi

kampuoti veido bruožai
ir netikėtas fizionomijos pasikeitimas
mes rėkėm ir dengėm akis

visai kas kita tai sėdėti ir nejausti kojų
žingsniuoti ištinusiomis venomis,
arti ir labai saldžiai uosti

mano velnias.
pasakų arkliukas.


kūdikėliai. iš dangaus,

___ tik jau Cao Dži laiminami __