pirmadienis, vasario 24, 2014

VIRPANČIOS ŽIEMOS ŠAKOS



mėgstu prisiminimus, kuriuos mintimis pasiekus mažuoju rankos piršteliu, trumpam sustoju. nebežinau, kas vyko toliau, tik jaučiu, jog toje nežinioje aš užaugau. kai mažas žmogus sušąla kojas, jis skubiai įlekia į šilumą, tuojau pat ramiai sėdasi ant fotelio, kuris seniai seniai stovėjo dar visai kitokios išvaizdos buto kampe. apiplyšęs, bet mielas, palei jį besimėtančios raudonos spalvos kojinės tik suteikia malonumą susipažinti su spalvomis, tuo labiau tiesiog užsidėti tūkstantį kojinių ant vienos kojos. o tada viskas labai staigiai dingsta. išskridęs jausmas nebegrįžo iki dabar. tikriausiai tai buvo itin svaiginanti kelionė, nes širdis trumpam nustojo veikti. svaigina nežinia, su kokiais pasaulių monstrais teko susidurti. kai viskas nurimsta, tas mažas žmogus pabunda daug didesnis. ar išmintingesnis dar nežinia. tolesnis kelias lyg virpančios iš šalčio šakos. įdomu, ir kas gi tuomet apsigyveno tame mažame žmoguje, be pulsuojančio kraujo.

antradienis, vasario 11, 2014

SAVASTIES VANDENYNAI

tebūnie pirmi žodžiai - ši pakartotinai skambanti melodija.


 gėlas vanduo, trapūs garsai. Rytmečio kelionė - visa tai tik šaltas betonas su kvapiais prieskoniais. savasties prikėlimas, klaidžiojimas jūromis, melancholiškomis, tuo pačiu sielvartingai išlaužtomis formomis. Istorija, atrasta šiandieną. prikelta, o gal naujai sutikta. Tai lyg koks kraupulingai šaltas, bet jaukus ritualas. Vienijantis mėlynę dangaus su žeme. Trokštantis vandens. 

pirmadienis, vasario 10, 2014

NUOTRUPOS


galva šiek tiek pakreipta į šalį, tarsi trumpinant lengvą sukimąsi. ir visa tai dėl gilaus susijaudinimo. nes tai pradžių pradžios. vėl rašyti ir kurti naujo etapo istoriją po to, kai tiek daug gyvenimo ištrinta. liko nuotrupos, kurias prisimenu gražia mintimi. galbūt ten, kur iškeliavo istorija, menka žinutė pasiekia tave. stogų dykynės, šiluma, minčių klajonės. žinoma, tai tiesiog pranešimas, apsuptas gausių dūmų ir rūko už lango. tirštas oras gaivina akis, keistas jausmas klausant kito žmogaus liūdesio muzikos. tau tuo metu gera. po ilgos pertraukos atėjo balansas, tikriausiai taip galėčiau pavadinti. už nekantrius širdies dūžius svajonės atsilygina geruoju. daug džiugesio, tuo pat dvipusės vienatvės. kutena.