antradienis, spalio 07, 2014

(holding our breath)


tu nuolat bučiuoji
tik
esi niekada nematytas.

būdamas ramus ir sava tyla Tu ypatingas, esi
garsais išrašomas. 

tas besitęsiantis kvapo sulaikymas
jau tūkstantį metų vilioja prapliupti gausmu. 

tik Jam nurimus, pavieniai medžių lapai
tampa ištisu mostu birios šakos mėnulio atspindžių.

Žūstantys prisiminimai ir gaivumas
tik to tikro gūsio Potėpiais beegzistuoja.

pabrėžtinai įsiunta spalį, 
kai delno viduriu 
galiu susekti.

-