pirmadienis, lapkričio 24, 2014

KAS GYVA - NURIMO VISAI. 141122



Vidus, prievarta netekęs apakimo, pagaliau pražydo. Skausmingai ir mąstant. Tik čia svaigumas ir nakties ramybės užčiuopimas. Tylios gatvės. Pašaliniai garsai anuliuoti. Tik tu, supratingiausia siela ir nejučiomis atplaukianti poezija. Žalsvas, rūku pasklidęs momentas, begalybėje išjaustas. Vanduo pamažėl šąla, vingiuotos paukščių linijos išduoda jų pačių takus. Toks tyras buvimas. Jokių kam ir kodėl esu čia. Tiesiog reikalinga. Akimirka, sujungianti vidaus klaustukus. Laikas - gydantis laukas.