pirmadienis, sausio 12, 2015

VAIKAI DILGĖLIŲ LAUKUOS.

Anne W. Brigman - The Kiss - 1912

pasaka, pasibaigusi gyvenimu.
ir kitas gyvenimas, 
prasidėjęs Gyvenimu ;

prižadu, bandysiu išlaikyti, suspausti delne Tavęs niežėjimą.

"Kartoju : man labiau patinka eiti per tamsą ir manyti, kad einu šviesoje" - Bretonas ir Nadža, Nadža Bretone, Bretonas Nadžoje (vilties pradžia)

Lyg nuogi vaikai, trypiantys dilgėlių laukus, Notei mėgaujantis, o Dagrui vejant. Ir graužia, ėda-
ir skausmas, gėla.
dilginantis jausmas dažniausiai netikėtas, net ir tada, kai tavo intencija nėra padangės, o menki žemiški reikalai ;

Peter Nicolai Arbo - Natten - 1887

Užsimerkiau ir pamačiau atsimerkiančias akis. Tyli akimirka, kreipiuosi, kas tai-ar juoda,ar pilka?

p.s

žmogus, kuris nepaisant įprastinės pokalbio sekos pradeda pasakoti istorijas, kurios prasideda net sintaksiškai netvarkingai, moko mane neklausinėti. tiesiog imk ir atsirink, juk žiūri ne taip. Šiandieną gal jau esu bent truputį išmokusi sugyventi jukinį, todėl pasimėgavau viena istorija :

I, gyvenanti antrame aukšte pasikviečia D, iš pirmojo. Einam, ką parodysiu. Prie kartu ir atskirai viengungiškos šeimos pašto dėžutės kabojo maišas su žuvimis. Tu paskambink ir pasakyk jiems, gal nepastebėjo. Ne, čia tavo problema,kad tai susekei akimis. Vieni už kitus panikuoja. Geras pokštas, iš senatvės mažas žmogau, jau iš penktojo aukšto. 

Madrugada - Step into this room and dance for me