penktadienis, vasario 27, 2015

(oh, bury me everywhere you go)



" Your ghost runs through me in that special way "















ketvirtadienis, vasario 26, 2015

NORAS ATVIRSTI FRIGIDIŠKA.


Tik širdį. Tik viltį. Tik meilę, galų gale,
Pasilikti.



Atskira dedikacija širdžiai (žmonėms juokingų dalykų vardan) :


Kokiu būdu turėčiau bendrauti su įžeista ir įsižeidusia tavąja širdim?
Gal tuomet, kai manoji imtų sirgti Mozaikos virusu ir pavirstų iš raudonos į mėlyną?
Meilės raumens mezosomos-ataugos-kojos ir rankos, tegul jos surenka taviškes duženas.

Ir pripildo džiaugsmu, kuriam užteks tik vieno su puse kilogramo gerųjų bakterijų.




Jums reikės :
1. Širdies mezosomų;
2. 1,5 kg bakterijų.


Uždarymas :
Tai beveik neįmanoma.



antradienis, vasario 24, 2015

IR MANYJE, IR ANAPUS + VIENAS PASAULIS.




Patyliukais.
Įminti.
Šis svarbus žodis fiksuoja nelengvą procesą. Begalybę, kartu ribotumą.
Kaip ir naktis, žinoma. Tą daro ir Ji.
Gera rasti. Gera, kai tiesiog taip yra. Nes prarasdamas atrandi.
Saldžiai duslus balsas- savo duslumu užgaunantis mano viduje esančias žemąsias stygas- ir ribų ieškojimo, geismų, stipresnių už laimę, tam tikro laikotarpio meilės ir galiausiai-daugiau nei vandens-mišinys mane atvedė iki dar vieno prisiminimo apie Senąją. 
Ji taip ir neužuodė vėjo nuo vandenyno, mažo mažyčio, kvapo. Tikiuosi, jog vaizduotėj tas reginys žydėjo žalsvom samanų spalvom, nė vienos užsimerkusios jūros akies tau nereikėjo regėti. Ir galbūt tu matei senąjį, su sava minia ir tais, sakykim, kerais žaidžiantį mėginimą gelbėti. Vaizdinys prieš paskutinį atodūsį, būtų žavinga. Ir tik tada į laiškais išklotą žemės patalą.
Būtent, žemės nepatirtos.
Visgi, bandau gelbėtis trumpom savo svajonių ekstazėm. Dar kai viskas taip aštriai alsuoja, kai įspūdis geležinėm pastangom tavy stuksena, kažkas rytas po ryto keliasi kartu su tavim ir manim.
Skardis. Viršum penki debesys. Mažiausias, smulkiausias aukščiausiai. Kairėj žemės stiebas, pralenkiantis žmogaus, kuris palei kraštą, ūgį. Aš iš toli regiu tą vaizdą, kaip miniatiūrą, iš realybės perkeltą ant storo popieriaus lapo, tada dalijamą. Papuola visiems. Žmogus jau krinta -
nebelieka.
Aš nieko nedariau, atgniaužiau kumštį ir paleidau.
Išsivaliau.


pirmadienis, vasario 23, 2015

BŪSIANČIOS AKYS.






Mačiau didelę liūdesio konsistenciją tuose akių vokuose. Jei pirštu norėtum prisiliesti prie liūdesio, jis, šitas švelnus dykumų monstras, mano prisiminime.










Should I be sung and unbroken by not saying
You mind not saying

sekmadienis, vasario 22, 2015

KETURI METAI SU ŠEŠĖLIŲ ISTERIJA.

zdzislaw beksinski

Kėlėmės iš vieno taško į kitą kaip begalinės nakties tamsos marinami keleiviai. Kol galiausiai, žinoma, šviesa atsirado. Virš kiekvieno iš mūsų galvos, net virš tos kėdės, kur plika akimi žiūrint lyg ir niekas nesėdėjo. Amžina lempelė, amžina tiek, kiek tęsėsi persikėlimas. Šviesą sutelkianti į vieną stačiakampę dėmę. Tik gamta už lango, prie kurio kakta ramiai priglunda ir kaukolė barška tiek, kiek kelyje nelygumų, lieka tokia pat mįslė, ir vis tamsėjanti. Vyšninės, seno audinio užuolaidėlės paliko tarpus skverbtis nakčiai, taip kūrė šešėlius, kurie be abejonių egzistavo lyg tyra būtis, vertė pasukti galvą į dešinę ir įsitikinti, ar šalia nėra žmogiško kūno. Dienų sapnuose mišinys prikėlė fantazijas, neabejoju. Ir keturi ilgi metai šiandieną įgijo simbolišką reikšmę. Tiek reikėjo, reikės ir reikia laiko įsimylėti.


pirmadienis, vasario 09, 2015

BUDINTIS MAGAS SENIAI PALIKO ŠIĄ ŠALĮ.



Carlos Schwabe

Kitoj pusėj langų - nuogi pusryčiai ir sklandi apgavystė.
Atvėsusiam sapne - dialogo nuotrupos, kur geso vienintelis priešnuodis-pačios sukurtas priekaištas.
Savo šaknim įžūliai įstrigai prarajoj.

Aš buvau tavo sraigė ir glitus paliktas pėdsakas.

Viršuj tie patys medžiai savo pasakas seka ir kasryt maloniai vargina akis, laužo kelią spinduliams, o naktį meta savo apsiaustus tiesiai ant šalia užmerkto veido, bendrauja dėmėm sutemų.

Esi miego perkusijos magas ir meistras.

Pabersiu girgždančio sniego iš Vasario šalies ir nuogi pusryčiai skęs šiąpus langų.



antradienis, vasario 03, 2015

NŪDIENŲ AKIVAIZDUMAI.










 "You could never see this star as I do. 
You don't understand: 
It's like the heart of a heartless flower."











pirmadienis, vasario 02, 2015

GYVENTI PAVOJUJE.


" bet ir vynas maža tegelbėjo - tavo tirtėjimu užsikrėčiau ir aš : netikėjau, kad tu mane myli, tu netikėjai, kad aš tave myliu, nors jau buvom ištarę tuos pavojingus žodžius ir dabar abu nekantriai laukėm, katras pirmas juos pakartos neklaustas... "

ir aš kartais pradedu skaičiuoti lytėjimus, 
tokius pat nebylius kaip ir skaičiavimas.
tokius pat naivius kaip ir pavasario žymės.

erdvėje neapsaugota
košmarai apeigas atlieka
baimė tavo pusėj, iki vakar, kol krauju tiek pat, kiek nerimas, išslinko.

dabar širdis atlapa 
pavasariui.