pirmadienis, vasario 02, 2015

GYVENTI PAVOJUJE.


" bet ir vynas maža tegelbėjo - tavo tirtėjimu užsikrėčiau ir aš : netikėjau, kad tu mane myli, tu netikėjai, kad aš tave myliu, nors jau buvom ištarę tuos pavojingus žodžius ir dabar abu nekantriai laukėm, katras pirmas juos pakartos neklaustas... "

ir aš kartais pradedu skaičiuoti lytėjimus, 
tokius pat nebylius kaip ir skaičiavimas.
tokius pat naivius kaip ir pavasario žymės.

erdvėje neapsaugota
košmarai apeigas atlieka
baimė tavo pusėj, iki vakar, kol krauju tiek pat, kiek nerimas, išslinko.

dabar širdis atlapa 
pavasariui.