pirmadienis, gruodžio 07, 2015

H. is above us.



elektros laidas kerta mėnulį. 

birželio čiobreliai primena adatas gerklėje.

taurėje geltonas likeris keliauja savu ir nieko vertu siužetu.

trečiam aukšte juodos, oda aptrauktos durys slepia senelį. 
pilką nuo senatvės, nuo skulptūros, kurią visą gyvenimą kūrė. 
dabar jis nežino dienų. jam visuomet pirmadienis. balandžiai šalia jo lango įtartinai slepia peteliškės simbolį. 
namuose pilka. ir sena.
taip sena, kad atneša kvapą iš nebūto laiko.

tai ne tikslas, kurį pasiekus turi liautis.
judėjimui reikia erdvės, todėl laidai ir kerta mėnulius, ir žmonės karts nuo karto slepiasi kitų, gyvenančių per tūkstantį aukštybių, akyse. 

taškas po taško.
pasiekiamas akių dugnas ir maginis poveikis. jis žino, kad ateitis keliauja atgal.