trečiadienis, kovo 02, 2016

Pojūčių briaunos / laiko konspektas




Neapnuogintos ambicijos mus paverčia gėlių puokštėmis, 
Ežerai, susitelkiantys prie akių, atgaivina kvapus,
Balsai lieka užmaršies mazguose. 

Priešais trys kibirai žodžių, prilietus vieną iš jų, rankos pakvimpa dobilais, 
Tai vienas iš trijų buvimų, kuris prasidėdavo kava. 
Mazgų siūlai įplyšta, tačiau vos girdimas tu nebepavirs kulminacija.
Vėl suveržiu juos.

Nugaromis atsisukusiuose trykšta žvilgsniai be mūsų žinios, 
Delnas ant peties tvirtina, kad pokyčio meilėje nėra.
Spalvingu laiku išriedėjęs gyvenimas su inkrustuotu kaštonu lengvai sugrįžta, šyla ir šąla po nuogomis šakomis virš visko.